sušalti

sušalti
sušálti, sušą̃la (sùšala Slnt, sušal̃na Krtv, -sta; Sut), sušãlo (sùšalė Krtv) K, Š, Rtr, , NdŽ, ; SD177,209, SD432,454, M, L 1. intr. R, , I, LL331 būti perimtam šalčio, smarkiai sužvarbti, sustirti nuo šalčio, peršalti: Šalta, išgeni anksti ryto, kojom šalta, sušąlì, sunkus ganymas Sb. Visas sušalau N. Kad nesušal̃t tie mano vaikai JnšM. Sušal̃s, tai ir savo kelnių negali ažsirišt Nmč. Apsisek kailinius, kad nesušaltái Vlk. Tai sušalaũ – dantys dančio nesiekia Mrj. Sušalaũ – dantį an dančio neuždedu Vrn. Vasaros laikas, gegužė kukuo[ja] – vis nesušálsi Jrb. Pareina sušãlęs, kosti, serga Erž. Ar nesušálsit gulėt? Ėr. Mes labai sàšalėm, tai ir kosysim Zt. Sušãlusi atejo, kaklas užkibęs Rsn. Sušaliau, subuvau, pamečiau kelią Sln. Ir drebėj[o], ir sušãlo gražiai, bet nemirė, atkentėj[o], ir viskas Kpč. Sušąlì, tai tada suka dantis Dg. Dabar vasara, nesušálsi, naktis nedidelė Pb. Daržinė[je] bedrekis (purvynė, klampynė), avys sušãlusios, visos paršlapusios Slnt. Kojos ir rankos sušalo B422. Kojos sùšalė kaip ledai Skdv. Žiemą rūbus velėdavau in ežero, sušąlì ragan, būdavo Aln. Būdavo, žiemą į kaulą sušąlì, ir nieko (nesusergi) Prn. Sušalaũ in ožio ragą Mrj. Ant vėjo pagairės bestypsodamas, į šunį sušaláu Vkš. Esu sušãlusi į ledą End. Sušalaū į varlę Skr. | Kad ploni [žmonės], sušálti galì [į juos pažiūrėjęs] Rsn. ^ Atvažiavom
į Šilalę visi sušalę LTR(Šll). Dirbk dvare, kad nesušaltumei, valgyk, kad nenudvėstumei Kpr. Tik nesušálk ant pečiaus su kailiniais (iron.) LKT156(Grz). Šalta! – Daug daba sušal̃na par šventą Joną (juok.) Krš. Kad tu šventam Jone sušaltum! LTR(Šmn). Sušalo kap žvirblis ant virbyno Sim. Nesušalsi nei po žiemos vartais (apie šiltai apsirengusį) LTsV144(An). Devyniuose kailiniuose boba sušąla (svogūnas) LMD(Sem).nuo šalčio mirti: Šalta buvo, pagulėjęs būt gatavai sušãlęs Klt. Žiūri pro langą – ėgi paukščiokas ties durim orie baigia sušalt LTR(Ds).
2. tr. susišaldyti: Rankas ir kojas sušalau N. Gryčia šalta, kojas sušąlì Žl. Vaikai, nelakiokit basi, kojas sušálsit! Kpč.impers. sušaldyti, sustingdyti: Kūną sušaltą įnešti ing šaltą trobą, niekados nenešti ing šilimą Rp. 3. intr. sustirti, sukietėti nuo šalčio; pavirsti į ledą: Lašas sušalęs SD173. Tas linas žiemos laike sùšala, jau neblaužos, nebminas Žr. Pienas sušãlo ledan Dkšt. Sušalusi mėsa atkrūto, įnešta į šilumą J. Ant ledo skalbdavo – sustyrę drabužiai, sušãlę Klk. Patilai liuob būs sušãlę į ragą, braškės, ka eisi gulti Tv. Autuvas indrėgęs, sušãlo kaulan, nors Jezų šauk, kaip šalta kojom Skdt. Mums žemę sugišalusią su saulele atšildyk Qu297. ^ Žiemą nesušąla, vasarą neištirpsta (akmuo) Ms. Kokį vandenį galima kapot? – Sušalusį .apsitraukti ledu, užšalti: Ežeras buvo sušãlęs Aps.tr. impers. šalčiui sukietinti, sušaldyti: Ašmuo kirvio dunža nuo šakos eglės sušaltõs JI372. Jei tas snurglys, arba lašinys, sušaltas parstovės lig pat pavasario nepažeistas, žmogus, atejus šilimai, vėl atgyna LTR. 4. intr. auštant sustingti, sutenėti: Virs, virs, kol jau išvirs, nu po tam sušáls jau, ir muilys Lk. Sušãlę taukai Btrm. Pilia vašką į vandenį, žiūria, kaip sušą̃la vaškas Bsg. 5. intr. NdŽ šąlant sukibti, sulipti: Mėsa sušãlus buvo kamuolin Mžš. Į krūvą sušálti KII382. 6. intr. būti šalčio paveiktam, pažeistam: Šaltelis tik pamygs, i sušal̃s šitie burokai Klt. Supuvo, sušãlo tos bulvės be naudos Klvr. O jos (bulvės) tesupūvie, tesušãlie – ne mano Erž. Šitokį dirvoną iškrutėjo, o bulbų vis tiek nėr – sušãlo Str. Stirnos ateina tų obuolių sušãlusių: prasiknisa krūvas i ėda Mžš. Duoną išnešk kamaron, kad nesušal̃t: sušal̃s – po duonai Mžš.nuo šalčio sunykti, žūti: Iškasma duobelę pagiliai, mėšlų užmesma, ir nesušal̃s [obelaitė] Ob. Niekum nelaistau, bijau, kad nesušáltų LKT121(Vdk).
◊ kaĩp sušãlęs nejudrus, negreitas, neskubantis: Mergaička stovia kaĩp sušãlus (drovi, nekalbi) Slm. Nei sėdite, nei krutate, bet stovite kaip sušalę SPI330. Kaĩp sušãlęs prie darbo Užp. Pri darbo kaip sušalęs, pri ėdimo kaip sudegęs LTR(Krp).
širdìs (ùtėlės) sušãlo apie didelį išgąstį: Širdis sušãlo, kaip pamačiau kruviną papunelį Ub. Jis kaip pagaus karštomis replėmis gnaibyti man blauzdas, net visos utėlės sušalo Mc.
\ šalti; apšalti; atšalti; paatšalti; įšalti; iššalti; paiššalti; nušalti; pašalti; peršalti; prašalti; prišalti; sušalti; užšalti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

  • susalti — susálti vksm. Bùlvės sušãlo ir susãlo …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • sušalti — sušálti vksm. Sušalaũ į óžio rãgą …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • susalti — 1 susalti 1. intr. Brž, Krkl pasidaryti saldžiam, saldesniam: Salyklas tavo susalo jau J. Jeigu miltai susą̃la, būna saldi ir gardi gira Vdn. Salykla jau susãlo, daryk alų Bsg. Neiškepsi gero ragaišio – miltai susãlę Ėr. Duonos tešla ne išrūgo …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nušalti — nušalti, nušą̃la (nùšala, sta KŽ, nušal̃na, nušą̃lsta), nušãlo (nùšalė) K, Š, Rtr, NdŽ, DŽ; SD1189, Sut, L 1. intr. būti perimtam šalčio, peršalti, sušalti: Kol nuvažiuosi dvidešimti kilometrų, i nušalsi Sd. Žinai, vaikas a nūšal̃na, a kas, i… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • prišalti — prišalti, prišą̃la ( sta; Ser, prìšala, prišal̃na Krš, Užv), prišãlo (prìšalė) K, I, Š, Rtr, NdŽ, DŽ, KŽ; R, MŽ, N, L, LL196 1. intr. K šąlant prikibti: Sniegas prie žemės prišãlęs KI61. Nugrius kur [girtas] i prišal̃s in žemę Klt. Duodi… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atšalti — atšalti, atšą̃la (àtšala, atšal̃na, sta Š), atšãlo (àtšalė) K, NdŽ, DŽ, KŽ; R, MŽ, M, L, Rtr 1. intr. Pc, Krs, Btrm pasidaryti šaltesniam, atvėsti (apie orą): Atšãlo orai Š. Atšą̃la oras kokią dieną, kitą Rm. Po graudimui oras atšą̃la Tvr.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • iššalti — iššalti, iššą̃la (ìššala Š, KŽ, iššal̃na, sta Š, KŽ), iššãlo (ìššalė Š) intr. K, Rtr, DŽ, KŽ; N, M, L, LVI795 1. daigeliui ar viskam sunykti, žūti nuo šalčio: Agurkai iššãlo J. Šiemet daug vaismedžių iššãlo NdŽ. Anais metais iššãlo sodas,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nusalti — 1 nusalti 1. žr. 1 susalti 1: Pakaštavojau – net šaukštas saldus: nusãlo salymas Klt. 2. intr. nusilpti: Iš pradžių kalbėjo gerai, o ant galo taip nusãlo, kad vos galėjai suprasti, ką sako Bt. ◊ širdìs nusãlo silpna pasidarė: Man širdìs… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pašalti — pašalti, pašą̃la (pàšala, pašal̃na; sta), pašãlo (pàšalė LD424(Zt)) K, Š, Rtr, NdŽ, DŽ, KŽ; R, MŽ, N, L 1. intr. impers. kurį laiką šalti: Dieną kitą pašal̃s, ir vėl atlydys DŽ1. Pastojo pilnatis, dabar pašal̃s kokias dvi nedėlias Žl. 2. intr …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • peršalti — K, Š, NdŽ, DŽ, KŽ, peršalti Rtr; SD296,301, N, L, paršalti M 1. intr. praleisti šaltį, prisitraukti šalčio: Pamatus daryk gilesnius, kad neperšaltų DŽ1. Tokios kelnios gerai, ne teip peršąla Skp. ║ pereiti kiaurai (apie šaltį): Paršalo par visą… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”